Nepaisant sparčiai augančio susirūpinimo dėl klimato kaitos ir pastangų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą, perėjimas nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių elektros energijos šaltinių yra pilnas iššūkių. Dalis veiksnių, kurie sulėtina perėjimą prie atsinaujinančių elektros energijos šaltinių, kyla iš klaidingų įsitikinimų apie žaliąją energiją. Paplitusi neteisinga informacija apie technologijų saugumą, kainą ar tvarumą, todėl verta pasitikrinti, ar vis dar tikite populiariais, bet nepagrįstais mitais apie žaliąją energiją.
2023 m. švarioji energija klestėjo, nes, palyginti su praėjusiais metais, atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumų energetikos sistemose visame pasaulyje atsirado 50 proc. daugiau. Tačiau siekiant, kad valstybėms pavyktų sėkmingai įgyvendinti šį masinį infrastruktūros diegimą pereinant prie žaliosios energijos, reikia išgyvendinti ir vis dar gajus mitus, susijusius su tokios energijos išgavimu bei vartojimu.
Saulės energijos kolektorių tvarumas
Populiarus, bet klaidingas įsitikinimas yra susijęs su saulės kolektoriais. Vartotojams kartais atrodo, kad gaminant, eksploatuojant, o vėliau utilizuojant saulės kolektorius yra labiau teršiama gamta nei gaminant tradicinę elektros energiją.
„Tai, jog saulės kolektoriai labiau teršia gamtą – mitas. Nors saulės kolektorių gamybos procesas gali reikalauti tam tikrų išteklių ir energijos, dažniausiai tai tėra trumpalaikis efektas, kuris greitai kompensuojamas per kolektorių naudojimo laikotarpį. Tuo metu kolektorių eksploatavimas taip pat neturi didelės aplinkos taršos rizikos – pavyzdžiui, jie negeneruoja jokių išmetamųjų dujų, kurios dažnai yra susijusios su tradicine elektros energijos gamyba naudojant iškastinį kurą. Galiausiai, kai kalbama apie kolektorių utilizavimą, iškastinio kuro energijos pelenų ir naftos dumblo atliekų kiekis yra atitinkamai 300-800 kartų ir 2-5 kartus didesnis nei saulės modulių atliekų. Be to, didelė dalis saulės energijos kolektorių atliekų gali būti perdirbtos. Tad ilgalaikėje perspektyvoje saulės kolektoriai yra žymiai labiau tausojantys aplinką nei tradicinė elektros energijos gamyba“, – pabrėžia „Ignitis“ tvarumo sprendimų vadovas Eugenijus Šegurovas.
Būdas priartėti prie energetinės nepriklausomybės
Kitas mitas yra tai, jog žalioji energija neneša visuomenei apčiuopiamos naudos. Pasak E. Šegurovo, tai nėra tiesa.
„Žalioji energija padeda sumažinti aplinkos taršą ir prisideda prie klimato kaitos mažinimo, kuris ilgalaikėje perspektyvoje gali turėti teigiamą poveikį visuomenei bei aplinkai. Be to, tai itin svarbus klausimas kalbant apie Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Europos Komisija 2022 metais pradėjo vykdyti planą „REPowerEU“, kuriuo siekiama apsaugoti ES piliečius ir įmones nuo energijos trūkumo ir spartinti perėjimą prie švarios energijos. Tad kuo sparčiau augs žaliosios energijos poreikis, tuo greičiau bus galima pereiti prie šio plano visiško įgyvendinimo, o tokia transformacija sustiprins Europos ekonomikos augimą, saugumą ir kovos su klimato kaita veiksmus. Todėl tai liečia kiekvieną žmogų“, – išskiria Eugenijus Šegurovas.
Žalioji energija gali pasirodyti brangi tik iš pirmo žvilgsnio
Vienas dažniausiai pasitaikančių mitų yra tai, kad žalioji energija yra brangi. Kaip teigia „Ignitis“ tvarumo sprendimų vadovas, nors žalioji energija šiuo metu vartotojui gali pasirodyti brangesnė, tačiau kainos skirtumas yra beveik nejuntamas.
„Nuomonė, kad žalioji elektros energija yra brangi, vis dažniau tampa klaidinga. Naujausi technologijų pasiekimai gerokai sumažino energijos gavimo iš atsinaujinančiųjų šaltinių sąnaudas – per pastarąjį dešimtmetį reikšmingai sumažėjo energijos, gaunamos iš saulės ir vėjo, kainos. Nors mėnesinė elektros kaina vartotojui šiuo metu gali išlikti keliasdešimtimi centų aukštesnė nei iškastinių šaltinių elektros energijos kaina, ateityje tas skirtumas vis labiau mažės. Pavyzdžiui, jeigu daugiau vartotojų rinksis žaliąją energiją, tokios energijos gamintojai galės vystyti dar daugiau atsinaujinančios energijos projektų. Galutiniam vartotojui tai reiškia, kad bendra elektros energijos kaina kris, nes bus pagaminama daugiau žalios elektros. Kita vertus, to negalima pasakyti apie neatsinaujinančius energijos šaltinius ir atomines elektrines“, – sako E. Šegurovas.
Pasak tvarumo sprendimų vadovo, didesnės namų ūkių dalies žaliosios energijos pasirinkimas leistų jos kainai kristi dar sparčiau, o galų gale ji taptų net ir pigesne: „Tyrimuose pastebima tendencija, kad 2030 m. vėjo energijos kainos gali sumažėti ketvirtadaliu, o saulės energijos – perpus. Tad atsinaujinanti energija ne tik stabilesnė, tačiau, tikėtina, taps net ir pigesne bei labiau prieinama. Net ir šiandien jau galima pastebėti kainų mažėjimo požymių – pavyzdžiui, užsisakius žaliąją elektros energiją iki balandžio 29 d., galima pasinaudoti „Ignitis“ skelbiama akcija, kurios metu tokiai energijai iki metų galo bus taikoma 50 proc. nuolaida“.
Vėjo elektrinių saugumas ir poveikis aplinkai
Kita paplitusi nuomonė yra susijusi su neigiamu požiūriu į vėjo parkus. Vis dar pasitaiko nuomonių, kad vėjo turbinos gali daryti žalą žmonių sveikatai ar pakenkti paukščiams.
„Nėra nustatyto tiesioginio ryšio tarp gyvenimo šalia vėjo elektrinių ir sveikatos problemų, pavyzdžiui, miego sutrikimų ar streso, todėl negalime teigti, jog yra daroma žala sveikatai. Taip pat daugumos vėjo elektrinių aukštis yra virš įprastinio paukščių skrydžio aukščio. Tačiau net ir atmetus šį faktą, vėjo elektrinių galimas poveikis paukščiams yra santykinai mažas. Be to, didžioji dalis valstybių priima įvairius sprendimus, padedančius išvengti tokių atvejų, pavyzdžiui, Nyderlanduose, vykstant didelei paukščių migracijai, tam tikromis valandomis išjungiamos vėjo turbinos. Taigi, nors kyla tam tikrų abejonių ir baimių dėl vėjo parkų saugumo, įvairių valstybių veiksmai rodo, kad galimas neigiamas poveikis yra gerokai mažesnis nei manyta, o priimti sprendimai taip pat padeda išvengti neigiamų padarinių aplinkai“, – apibendrina Eugenijus Šegurovas.
