Savitarna
Saulės elektrinių parkas
Saulės elektrinių parkas

Kokią elektros energiją vartosime iki 2030 m.?

Europos Komisijos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje numatyta, jog privalomas Europos Sąjungoje suvartojamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekis iki 2030 m. turėtų siekti ne mažiau nei 42,5 proc. Tai reiškia, kad dabartinė atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis ES turi padidėti beveik dvigubai, todėl valstybės-narės sparčiai stengiasi didinti žaliosios energijos gamybą. Kaip sekasi Lietuvai?

Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos metu Europos Sąjunga įsipareigojo iki 2050 m. tapti pirmuoju pasaulyje klimatui neutraliu žemynu. Iki 2030 m. ES taip pat įsipareigojo patrigubinti įdiegtus atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumus ir padvigubinti energijos vartojimo efektyvumo priemones. Šiuo klausimu Lietuva yra viena lyderiaujančių šalių Europoje.

Elektros energijos ateitis Lietuvoje ir visame regione

Žaliosios energijos nauda Lietuvai yra daugialypė, pradedant nuo paties proceso, kai ši energija gaunama iš natūralių išteklių, iki jos tiekimo galutiniam vartotojui. Pasak „Ignitis“ tvarumo sprendimų vadovo Eugenijaus Šegurovo, ateityje Baltijos šalyse beveik visa elektros energija bus išgaunama būtent iš atsinaujinančių išteklių.

„Žalioji energija gaunama iš natūralių gamtoje atsirandančių dalykų, pavyzdžiui, pučiantis vėjas, tekantis vanduo ar šviečianti saulė. Tačiau atskirti, kur keliauja žalioji, o kur – įprastinė elektros energija paprastai nelabai įmanoma, todėl tam sukurta „Kilmės garantijų sistema“. Ši sistema leidžia stebėti ir sekti, kur keliauja žalioji energija. Kilmės garantija perkama ir panaudojama galutiniam vartotojui – taip atsiranda nedidelis 1-2 proc. dydžio brangesnis žaliosios elektros energijos planas. Kita vertus, tikėtina, kad ateityje, kuomet didžioji dalis elektros energijos bus gaunama būtent iš atsinaujinančių šaltinių, kilmės garantijų sistemos nebereikės. Atsiradus dideliam kiekiu atsinaujinančios energijos, elektros energija iš esmės atpigs tomis valandomis, kai pūs stiprus vėjas ir švies saulė. Europos Sąjunga labai stipriai kovoja su iškastiniu kuru ir tai yra tik laiko klausimas, kada šiuo metu įprastinei elektros energijai bus taikomas papildomas apmokestinimas“, – pastebi E. Šegurovas.

Nors žalioji elektros energija tiekiama tais pačiais tinklais, proceso metu nėra išmetama anglies dvideginio ar kitų teršalų, kurie kenkia aplinkai ir klimatui. Todėl žaliosios energijos naudojimas padeda mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir apsaugoti gamtą. Lietuvoje pagaminamos žaliosios elektros procentas dar kyla – anot E. Šegurovo jis siekia maždaug 40 proc., o likę 60 proc. yra perkami iš Lenkijos, Švedijos ir Baltijos valstybių, tačiau tai, kad žalioji energija yra perkama iš kitų šalių, įtakos jos kainai nedaro.

Kelias į energetinę nepriklausomybę

Remiantis naujausiais duomenimis, dujomis kūrenamos elektros energijos gamyba 2023 m. Europoje sumažėjo 15 proc., anglimi – 26 proc., o atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba išaugo iki rekordinės 44 proc. elektros energijos dalies. Iš jų 18 proc. sudaro vėjo jėgainių gamyba. Tokie rezultatai rodo, jog Europa sparčiai eina energetinės nepriklausomybės link.

„Žalioji energetika yra mūsų svarbiausias kelias į energetinę nepriklausomybę nuo kitų valstybių. Tai yra fundamentalus Lietuvos strateginis pokytis visais klausimais – nuo strateginio saugumo iki finansinio augimo, nes energetinė nepriklausomybė gali padėti Lietuvai vystytis sparčiau, pritraukti daugiau verslų ir jaustis saugiai. Jeigu didesnė dalis Lietuvos namų ūkių ar bendrovių pradėtų naudoti žaliąją energiją, mes paspartintumėme jos vystymąsi ir tai mus labiau priartintų prie tvarios energetinės nepriklausomybės. Lietuvos namų ūkiams ar bendrovėms renkantis žaliąją elektros energiją yra atsisakoma iškastinio kuro, tai reiškia, kad tos likusios ES ar mūsų kaimynystėje anglinės ar dujinės elektrinės praranda poreikį. Ir tai turi labai didelę įtaką mūsų kovai su klimato kaita, o žaliosios energijos pasirinkimas nėra brangus ar sunkus. Jeigu pažiūrėtume į vidutinį Lietuvos vartotoją namų ūkyje, kuris suvartoja apie 1800 kWh per metus, šiuo metu jam pasirinkus žaliąją energiją per mėnesį prie sąskaitos prisidėtų ne daugiau 60 centų. Tai – labai mažas indelis dideliam poveikiui į ateitį, todėl dėkojame visiems jau pasirinkusiems žaliąją energiją, o to dar nepadariusiems, bet tausojantiems aplinką – tai kitas natūralus žingsnis tvarumo link“, – sako E. Šegurovas.

Kalbant apie tai, ar galimas žaliosios energijos stygius ateityje, tvarumo sprendimų vadovo nuomone toks scenarijus yra mažai tikėtinas.

„Žalioji energija gaunama iš atsinaujinančių energijos išteklių, dėl to labai maža tikimybė, jog jų kada nors pritrūks. Pavyzdžiui, saulė planuoja šviesti dar bent kelis milijardus metų, vėjas irgi yra neišsenkantis, tad ištekliai nesumažės iki tol kol švies saulė ir pūs vėjas. Taip pat, jei žiūrėtume į ateitį, atsinaujinančios energijos turėtumėme turėti tikrai daug, todėl tikėtina, jog jos kaina ateityje tik mažės“, – mini E. Šegurovas.

Noriu, kad nuo kito mėnesio visa mano suvartojama energija būtų tiekiama iš atsinaujinančių šaltinių

Užsisakyti savitarnoje

Kaip pradėti žaliosios energijos užsakymą savitarnoje?

Prisijungę prie savitarnos e.ignitis.lt, prie pasirinkto objekto bei plano rasite mygtuką „Užsakyti“.

Savitarnos ekrano nuotrauka užsakant žaliają energiją